Karo metu Rusijoje likęs individualių įgūdžių treneris: apie to priežastis, darbą su E.Ulanovu ir A.Gudaičio pavyzdį (67) interviu

Kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje, vieni greičiau, kiti lėčiau, bet lietuviai paliko šią teroristinę valstybę.

Vis tik dar kuriam laikui čia liko dirbti individualių įgūdžių treneris Vytautas Valiulis, kuris priklausė Sankt Peterburgo „Zenit“ klubu iki praeito sezono pabaigos.

Šiuo metu vyras su šeima jau yra Lietuvoje, nors pripažįsta, kad praeiti metai lengvi nebuvo. Moraliniai ir racionalūs argumentai buvo pasverti bei lėmė tai, kad „Zenit“ klube jis liko iki kontrakto pabaigos.

„Metai buvo gana sunkūs ir pereinamieji. Kritikos ir komentarų daug nesulaukiau, nes nesu tiek publikuojamas kaip žaidėjai. Dirbau labai nišinį darbą. Mano šeima – žmona – yra iš Rusijos, susipažinome Krasnodare, kur praleidau 7 metus.

Buvo niuansų, kurie reikalavo laiko, kad persiorientuočiau iš vienos gyvenimo stadijos į kitą. Įgijęs reikiamą žinių kiekį ten, dabar ieškau kitų galimybių čia ar kitose šalyse. Situaciją visi gerai suprantame, ji yra tamsi, priėmiau šios dienos iššūkius, su kuriais susiduriu, moku tą kainą, su kuria esu susitaikęs“, – Krepsinis.net pasakojo V.Valiulis.

Pasak trenerio, svarbiu to faktoriumi tapo šeima – V.Valiulio žmona yra būtent iš Rusijos.

„Turėdamas vienus jausmus, gali pasielgti kaip visi – atėjo laikas ir aš irgi grįžau. Bet imant kitą pusę: šeimą, finansinius pasiskaičiavimus... Mano darbas nišinis, nėra taip, kad toje pačioje Rusijoje pinigai yra tokie, kad gali paimti ir kardinaliai viską pakeisti. Paprasti šeimyniniai niuansai lėmė, kad reikia susitaikyti su tuo.

Aš prieš karą, nelinkėčiau niekam netekti gyvybės, tegul greičiau tai baigiasi, bet jei žaidėjams paprasta pasakyti ir jų kontraktai leidžia priimti tokius sprendimus, tai mano situacija buvo su kitais išskaičiavimais. Būtų buvę daugiau žalos, nei būčiau kažką lėmęs karo metu“, – mano V.Valiulis.

Paklaustas retorinio klausimo, ką darytų, jei kontraktas būtų buvęs dar ilgesnis, jis atsakė: „Manau, kad tą situaciją būčiau bandęs spręsti vienaip ar kitaip. Esmė buvo, kad pajaučiau, jog atėjo laikas keisti karjeros aplinkybes. Tai ir padariau. Man patiko ten būti, kol buvo taika ir Eurolyga“, – pasakojo Xavi Pascualio asistentu dirbęs specialistas.

View this post on Instagram

A post shared by Vytautas Valiulis (@vytasvaliulis)

REKLAMA

Vis tik vasarą V.Valiulis grįžo į Lietuvą, pasitobulino Graikijoje pats, gimtinėje pradėjo individualų darbą su žaidėjais, ką yra daręs ir anksčiau. Vilniuje ir Kaune jis pastarąją vasarą darbavosi su tokiais žaidėjais kaip Edgaras Ulanovas, Modestas Kancleris, Joshua Obiesie, Ąžuolas Tubelis, Adas Šimonis ar Matas Mačijauskas.

„Esu patenkintas žaidėjais, su kuriais teko dirbi vasarą. Tris kartus per savaitę važinėjau į Kauną, tai truko pusantro mėnesio, Vilniuje irgi pirmąkart surengiau mėnesio trukmės stovyklą. Esu patenkintas žaidėjų atsidavimu, tiek LKL, tiek NCAA, tiek Europos ar NBA talentu.

Gerai padirbėjome su Ule. Pirmąsyk su juo buvome sutarę dirbti prieš 4 metus, bet tada planai šiek tiek pasikeitė. Jo poreikis buvo teisingai dėlioti kojas skirtinguose atakų būduose – paprastai tariant, kojų darbas. Šią vasarą tai užtvirtinome“, – E.Ulanovo patobulintą elementą atskleidė V.Valiulis.

Savo karjeroje jis matęs yra ne viena žinomą žaidėją, bet kaip nesavanaudiško individualaus darbo pavyzdį pateikia Tokijo „Alvark“ aukštaūgį Artūrą Gudaitį, su kuriuo dirbo „Zenit“.

„Mes ryšį turėjome ir prieš dirbant kartu Xavi komandoje. Nepaisant jo fizinio gebėjimo, paminėčiau, kad talento trūkumą ir traumas jis nuolat kompensavo profesionalumu dirbant su manimi papildomai.

Jis tai darydavo dėl komandos rezultato, tai – sektinas pavyzdys. Ypač, kai tendencijos tokios, jog kažkas galvoja, kad daugiau dirbant individualiai, galėsiu daugiau paliesti kamuolį ir mesti. Jis žinojo, ko jam trūksta, kad nėra toks talentingas, jis nenorėjo asmeninės statistinės naudos. Jis norėjo, kad pirmyn eitų komanda“, – akcentavo jis.

View this post on Instagram

A post shared by Vytautas Valiulis (@vytasvaliulis)

REKLAMA

V.Valiulis mano, kad individualių įgūdžių trenerių paklausa ima augti ir tuo domisi ne tik suaugę žaidėjai, bet ir paauglių tėvai.

„Jaučiu, kad užklausimų iš tėvų ateina daugiau, bet jie linkę nuimti rankas ir palikti viską vaikams, paaugliams. Jie poreikį supranta, ypač vaikai, kurie nori išvykti į Ameriką. Jei Lietuvoje konkurencija didelė, tai kokia ji ten? Individualus darbas yra specifinis, ir nepigus, bet galima dirbti ir grupėje bei taip pat turėti gerą rezultatą.

Ateinančiomis vasaromis, kiek girdžiu, bus stengiamasi užpildyti šią nišą. Dabar sudaryta gera rinka plėstis lygai, komandų ir žaidėjų prasme, reikia turėti gerą produktą, nes yra didelė galimybė“, – mano jis.

Jis pats šiuo metu daugiau laiko skiria jaunimui, tačiau mano, kad ir profesionaliems žaidėjams įmanoma patobulėti sezono metu. Tiesa, tam treneris visada turi būti šalia.

Tokio darbo pavyzdys – Donatas Motiejūnas, kuris visur vežasi savo trenerį Virginijų Mikalauską. V.Valiulis žino tik dar vieną panašų pavyzdį – taip daręs yra Keithas Langfordas.

„Sezono metu galima žaidėją įtraukti į lavinimo procesą, tai atrodo paprastai. Sutari laiką 20 minučių prieš treniruotę, turi rutiną, kur darai tik tai, kas reikalinga jam atsiskleisti komandoje kuo labiau, o taip pat po treniruotės 8–10 minučių stengiesi paliesti elementus, kurie reikalingi ilgalaikiam vystymuisi. Yra schemos, kaip tai galima įtraukti į komandos sistemą“, – sako jis, pabrėžęs, kad tam nebūtinai būtinas atskiras specialistas, yra klubų, kur šį darbą vykdo asistentai.

Rasti tokią darbo vietą, kokią tuo metu turėjo teroristinės Rusijos klube, V.Valiuliui Europos rinkoje nėra taip lengva, kadangi individualių įgūdžių trenerius turi ne tiek daug komandų.

Dėl to savo konkrečių planų kol kas specialistas dar neturi.

„Daugiau laiko skiriu savęs tobulinimui ir dirbsiu Vilniuje bei kažkur toliau. Kai tik atsiras poreikis, būsiu pasiruošęs ir stengsiuosi išnaudoti laiką, kurį turiu. Vasarą neturėjau konkrečių opcijų Europoje, galėjau likti, kur buvau, bet priėmiau sprendimą grįžti ir uždelsiau su procesu“, – sako jis.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą