Mažai kam žinomas faktas: kaip talentus medžiojęs Europos klubas nepatikėjo būsima NBA gynybos ikona (11)

Įvairių kartų atstovai gali pateikti ne vieną pavyzdį, kai Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) neįsitvirtinęs krepšininkas atvyksta į Europą ir joje tampa žvaigžde, tačiau retas gali įvardinti žaidėją, kuris pirmaisiais karjeros metais buvo nereikalingas Senojo žemyno klubui, o vėliau sukūrė puikią karjerą už Atlanto.

Portalas Krepsinis.net siūlo savo skaitytojams prisiminti daugiau negu krepšininką – Beną Wallace'ą – ir sužinoti apie labai nedaug kam prisimenamą jo neišsipildžiusią Europos svajonę.

2004 metais NBA čempionu tapęs amerikietis laikomas vienu geriausiai besiginančiu žaidėju lygos istorijoje, tačiau iki to jam teko nueiti grūdinantį kelią.

Nieko keisto, jog 1996-aisiais kuklioje „Virginia Union Panthers“ komandoje Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) rungtyniavęs B.Wallace'as neišgirdo savo pavardės naujokų biržoje, maža to, jo į peržiūrą nepasikvietė nė viena NBA ekipa.

Benas Wallace'as

Po to „Didysis Benas“ patraukė į Kalabrijos Redžo „Viola“ ekipą, kurios tuometinis strategas Gaetano Gebbia „turėjo akį“ talentų paieškose.

G.Gebbia Argentinoje atrado net keturis būsimus Olimpinių žaidynių čempionus – Carlosą Delfino, Hugo Sconochini, Alejandro Montecchia bei ne ką kitą, o Emmanuelį Ginobilį. Visiems šiems krepšininkams „Viola“ klubas buvo pirmoji karjeros stotelė Europoje, kurioje jie iškilo.

Taip pat galima išskirti dar du neblogai žinomus Pietų Amerikos krepšinio atstovus – argentinietį Leandro Palladino ir urugvajietį Nicolasą Mazzarino.

Vis dėlto daugiau nei dešimtmetį prie Italijos jaunimo rinktinių vairo stovėjęs krepšinio specialistas pirmaisiais savo metais vyr. trenerio poste B.Wallace'o talento neįžvelgė.

E.Ginobili apie tai yra ne kartą kalbėjęs su savo pirmuoju strategu Europoje.

„Kai Emmanuelis sužinojo, jog atsisakiau Beno, jis mane kurį laiką traukė per dantį. „Atradote mane, bet kaip sugebėjote paleisti Beną?“ Jis dažnai man tą kartoja.

Realybė buvo tokia, jog jaunuolis atvyko iš nežinomo universiteto ir nebuvo pasirinktas NBA naujokų biržoje. Jis pasirodė pirmaisiais mano metais būnant vyr. treneriu ir buvo tikras žvėris – jis bėgo ir šoko taip, kaip aš niekada nemačiau.

Deja, tada jis sugebėjo daryti tik tai. Su kamuoliu rankose jis galėjo atlikti tik kelis žingsnius ir buvo labai netaiklus, o man reikėjo labiau patyrusio žaidėjo.

Benas Wallace'as (ESPN nuotr.)

Todėl pasirinkau Mike'ą Browną, kuris žaidė Italijoje ir NBA. Tai buvo teisingas pasirinkimas ir mes išsigelbėjome – tą padaryčiau ir dar kartą“, – pasakojo G.Gebbia.

Archyvuose išliko ir vienas oficialus B.Wallace'o mačas Europoje – tai buvo 1996–1997 metų sezono Italijos taurės šešioliktfinalio susitikimas su Fabriano „Faber“ krepšininkais.

Po jo G.Gebbia atsisakė puolėjo paslaugų bei šis grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).

B.Wallace'as gynė Bostono „Celtics“ klubo garbę NBA Vasaros lygoje, tačiau „keltai“ matė šio krepšininko potencialą atakuojančio gynėjo pozicijoje, kadangi jis buvo silpnas fiziškai.

Šiam eksperimentui nepavykus, su aukštaūgiu buvo atsisveikinta ir juo patikėjo tuometinė Vašingtono „Bullets“ komanda.

Krepšininkas užsigrūdino Vašingtone, sutvirtėjo ir po kelerių metų tapo tikra gynybos ikona, kurią prisiminsime dar labai ilgai.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas, diskusijos dėl gynėjų grandies, dvyliktuko pasirinkimas ir „M Basket“ pirmieji tarpsezonio darbai