Krepsinis.net portale – jau tradicinis vasaros „MISsMATCH“ svečias treneris Rimas Kurtinaitis.

Pirmoje pokalbio dalyje jis pasakojo apie nelengvą etapą Rusijoje, prieš paliekant Maskvos srities „Chimki“ klubą.

„Kai kam nors miršta artimas žmogus ir jo klausia: jau jautiesi? Visi tą suprantame, nenorėjau skubotai kalbėti. Sezonas buvo labai nevykęs dėl daug objektyvių priežasčių, reikia pačiam suprasti, kas ne taip, nors viskas aišku, ant karšto šnekėti nesinorėjo. Net su draugais. Kai susitinkame praktiškai niekada krepšinio neliečiame. Aišku, žvejyboje, medžioklėje be tų kalbų visai neišsisuksi“, – šypsosi jis.

Treneris išskyrė kelias bėdas – prastą pasiruošimą, ligas, traumas, bet minėjo ir vėliau atsiliepusį finansinį faktorių, kurio pažaboti nepavyko.

„Prasidėjo klubo finansinės problemos, nuo spalio mėnesio vienam žaidėjui pradėjo skaudėti nugarą, kitam – koją, o pasirodo, atlyginimai nemokami. Aš nesekiau, kaip ten yra, nes krepšinis, krepšinis... Užsieniečiai turtingi, jie iš NBA, jie sakė: mes profesionalai, mums nemoka, ne iš meilės atvažiavome į Rusiją, atvažiavome dirbti. Bandžiau burti, kad krepšinis ir pinigai atskirai, bet ne tie laikai, ne ta šalis ir ne tie žmonės“, – pripažįsta jis.

Vis tik R.Kurtinaitis pripažino, kad iki šiol palaiko gerus santykius su buvusia savo komanda ir net sulaukė iš jos prašymo gelbėti – šiuo metu „Chimki“ yra tokioje duobėje, kad kitą sezoną nežais net Vieningoje lygoje, jei neįvyks kardinalių pasikeitimų.

„Norėjosi spjauti... Žinote, kaip man su pralaimėjimais, negaliu pasakyti, kad man 8 vieta gera. Man yra pirma, o kitos – paskutinės. Bet su klubu esame daugiau nei draugiškuose santykiuose, visi matėme problemą ir ji nebuvo, kad pralaimėjai ir tave atleido.

Aš į komandą įdėjau daug širdies, pastangų surasti rėmėjus. Pradirbau 8 metus, pats sukūriau komandą, aišku, maloniau būtų tai padaryti namie – Lietuvoje. Bet taip gavosi, manimi pasitikėjo, gerbė. Klubas ir dabar skambina, kad padėčiau su rėmėjais, nes dabartiniai remti atsisakė“, – sakė strategas.

Jis pripažino, kad tokiose situacijose didelių nuoskaudų nebuvo linkęs laikyti niekad.

„Kai mane atleido Prancūzijos klubas, likome kontaktuoti. Jie mane atleido – atleido, aš profesionalas. Kai jie atvyko žaisti į Vilnių, o aš dirbau kūno kultūros ir sporto departamente, nuvežiau juos į „Lietuvos“ viešbutį, sėdėjome ten iki išnaktų ir prisiminėme senus laikus“, – pavyzdį davė R.Kurtinaitis.

Ar Lietuvoje rasti turtingų rėmėjų bei suburti pajėgų klubą būtų sunkiau? Nebūtinai, sako R.Kurtinaitis.

„Kalbėjau su jonaviečiais, kai buvo gyvas Lubys. Jie turi tokią gamyklą ir neturėjo komandos. Lubys gerai atsakė tiems, kas prašė pinigų: egzistuoti LKL nenoriu, mano charakteris būti nugalėtoju, tokios brangios komandos kaip „Žalgiris“ sukurti negaliu, tad nėra prasmės“, – pasakojo jis, pridėjęs, kad jį patį domintų darbas tokiame projekte, į kokį Belgrade grįžo Željko Obradovičius.

Antroje dalyje išgirsite R.Kurtinaičio nuomonę apie didelį darbą nuveikusį D.Maskoliūną, Aleksejaus Švedo ateitį CSKA, istoriją, kaip Luka Dončičius nešė pusryčius komandos draugams, trenerių „pensijos“ laiką ir ar pats imtųsi treniruoti rinktinę. 

Pirmoje „MISsMATCH“ dalyje:

00:00 futbolo čempionate palaikyti anglai

03:00 atostogos užsienyje ir kelionė į Ibizą

06:30 sugrįžimas iš Maskvos ir sezono sunkumai

14:00 finansinės problemos „Chimki“ ir žaidėjų reakcija

19:40 nugalėtojų mentaliteto palaikymas, kai seka pralaimėjimai

22:10 „Chimki“ vadovų prašymai padėti ieškoti rėmėjų

24:00 atsisveikinimas su klubais be nuoskaudų

27:30 atpirkimo ožiais tapę treneriai

29:30 Ž.Obradovičiaus pavyzdys „Partizan“ klube

33:00 pinigų paieškos Lietuvoje ir Rusijoje

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą