R.Seibutis – apie ilgesį lietuviškam maistui ir pergalės šampaną (1)

Renaldas Seibutis keliauja į trečiąjį savo pasaulio krepšinio čempionatą drauge su Lietuvos vyrų rinktine. 2010-aisiais grįžo su bronzos medaliu, 2014-aisiais pateko tarp stipriausių keturių planetos ekipų, o kaip bus šįmet – niekas dar nežino. 34 metų 196 cm ūgio atakuojantis gynėjas pirmąjį savo pasaulio čempionatą prisimena su malonumu. Tai buvo jo debiutas su Lietuvos vyrų komandos uniforma.

„Kalbant ne apie maistą, pirmasis oficialus patekimas į rinktinę man yra skaniausia akimirka su rinktine. Tai buvo 2010 metais Turkijoje. Juo labiau, kad pasaulio čempionate laimėjome bronzos medalius“, – sakė R. Seibutis. Turkijoje gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 3,4 taško, žaisdamas po 12 minučių. Rezultatyviausiai R. Seibutis rungtyniavo prieš Libano rinktinę, kai per 29 minutes įmetė 17 taškų ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus.

„Niekas daug iš mūsų nesitikėjo. Kai niekas nesitiki, viskas daug maloniau ir įsimintiniau. Išliko ir geras skonis, ir geras prisiminimas. Iš pradžių gal buvo druskos, kadangi visi nurašė mus, kad esame jauni ir nelabai talentingi. Bet po truputį visas reikalas saldėjo. Pikantiškumo buvo žaidžiant prieš Jungtines Valstijas. Galiausiai pavirto į labai saldų šampaną“, – pasakojo R. Seibutis. Per atranką į šį pasaulio čempionatą jis buvo vienas rinktinės lyderių, žaidęs 10-yje iš 12 rungtynių. Jam teko rungtyniauti ir tais, kurie dabar iškeliavo į Kiniją, ir tais, kurie liko namuose – iš viso per atrankos ciklą su Lietuvos vyrų rinktinės aprangomis žaidė 30 krepšininkų. „Visi tie, kurie galėjo ir atvyko į Lietuvos rinktinę, tikrai nuoširdžiai norėjo, atidavė savo širdį. Buvo įvairių kalbų, kad tai antra arba trečia rinktinė. Buvo spekuliacijų, kurios man buvo nelabai suprantamos. Juk žmonės atvažiuoja, aukoja savo laiką. Kad ir kokia ta sistema būtų, buvau nuoširdžiai pamalonintas, kad visi taip dirbo“, – sakė R. Seibutis. Per savo karjerą krepšininkas žaidė 11-oje klubų 4 šalyse. Po pasaulio čempionato jis vėl keliaus į Ispaniją, kur antrą sezoną rungtyniaus Saragosos „Tecnyconta“ ekipoje. Tačiau skaniausias jam lieka lietuviškas maistas.

„Vienbalsiai lietuviškas maistas. Keliaudamas po kitas šalis labai išsiilgstu lietuviško maisto ir lietuviškų švenčių su daug patiekalų, – prisipažino R. Seibutis, ir pats turintis kulinarinių sugebėjimų. – Anksčiau gamindavau maistą ir pats. Dabar leidžiu virtuvėje reikštis žmonai, kuri puikiai gamina. Iš bėdos, aišku, badu nenumirčiau – ir pats pavalgyčiau, ir vaikus pamaitinčiau“.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą