Rezervinė rinktinė: malonių mįslių užminęs A.Marčiulionis ir dviejų puolėjų konkurencija (71)

Lietuvos rezervinė rinktinė Alytuje sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes su Jordanijos krepšininkais.

Šįsyk susitikimas jau buvo prieinamas ir žiūrovams, o lietuviai varžovus, kurie taip pat ruošiasi Pasaulio taurės kovoms, įveikė 93:75.

Dariaus Songailos vadovaujama komanda rungtynes pradėjo galingai ir net keliskart buvo įgijusi 25 taškų pranašumą. Vis tik trečiajame kėlinyje lietuviai atsipalaidavo ir leido varžovams priartėti, tad viską teko spręsti ketvirtajame ketvirtyje.

Po rungtynių vyriausiasis komandos treneris dar kartą pabrėžė, kad iš šios ekipos bent keli žaidėjai prisijungs prie pagrindinės rinktinės.

Nors kontrolinis susitikimas su Jordanija neatrodo didelės reikšmės, tačiau žaidėjams, bandantiems užsikabinti už šio suteikto šanso, tai buvo puiki galimybė parodyti save ir galbūt įtikinti ir Kazį Maksvytį, jog šanso jie nusipelnė.

Marčiulionis

Gynėjų grandyje išsiskyręs A.Marčiulionis

Bene daugiausiai dėmesio šioje rinktinėje gali sulaukti gynėjų grandis. Pagrindinėje stovykloje mes turime Roką Jokubaitį, Tomą Dimšą, Vaidą Kariniauską ir Margirį Normantą. Prie gynėjų taip pat galima priskirti Igną Brazdeikį, kuris stumdysis per kelias pozicijas.

Dėl savo vietos komandoje be I.Brazdeikio ramus tikrai yra R.Jokubaitis, gana saugiai turėtų jaustis ir neblogą sezoną Kauno „Žalgirio“ gretose turėjęs T.Dimša.

V.Kariniausko ir M.Normanto pozicijos neatrodo visiškai garantuotos, o net ir vežantis juos abu į čempionatą, papildoma vieta gynėjui tikrai gali atsirasti.

Jeigu vertinant tik pasirodymą rungtynėse su Jordanija, neabejotinai geriausią įspūdį iš gynėjų paliko Augustas Marčiulionis.

21-erių gynėjas Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) vėl neturėjo kažkuo išskirtinio sezono, tačiau panašu, kad metai nenuėjo veltui.

Labiausiai į akis krito įžaidėjo drausmė aikštėje ir solidus situacijų skaitymas. Gynėjas atrodė pasitikintis savimi ir užtikrintai vadovavo komandos žaidimui – 9 rezultatyvūs perdavimai net ir prieš Jordanijos rinktinę yra fantastinis pasiekimas.

A.Marčiulionio tvirtas kūnas išties daug davė ir gynyboje. Itin stiprias kojas turintis krepšininkas puikiai spaudė varžovus su kamuoliu ir taip numušinėjo oponentų atakas. Stiprios kojos beabejo leido ir „1 prieš 1“ įveikti varžovus puolime.

Po tokio šio gynėjo pasirodymo kyla klausimas, ar gali kažką panašaus jis pademonstruoti jau prieš aukštesnio lygio oponentus. Būtent A.Marčiulionis yra mįslingiausias šios komandos gynėjas ir išbandyti jį ir pagrindinės rinktinės stovykloje būtų labai įdomu.

Kitas šiek tiek panašaus profilio žaidėjas šioje komandoje yra kur kas geriau pažįstamas Dovydas Giedraitis.

Pagrindinis D.Giedraičio pranašumas prieš A.Marčiulionį yra gebėjimas pataikyti iš trijų taškų zonos, tačiau gebėjimais organizuoti žaidimą jau šiek tiek Eurolygos patirties turintis gynėjas per daug neišsiskiria ir „pirmu numeriu“ gali žaisti tik iš bėdos.

D.Giedraitis atrodo saugesnis variantas šioje situacijoje ir net ir pagrindinėje komandoje galėtų turėti kelių minučių gynybinio žaidėjo vaidmenį.

Puikiai savąsias progas šiame mače išnaudojo ir Ignas Sargiūnas, kuris pataikė 4 iš 6 tritaškius ir surinko 18 taškų. Vis tik nukonkuruoti aiškius pranašumus turinčius A.Marčiulionį ir D.Giedraitį šiam Vokietijoje žaidusiam gynėjui yra gana sudėtinga užduotis.

Vertinant dabartinę situaciją realu, kad D.Giedraitis ir A.Marčiulionis sulauks kvietimo prisijungti prie pagrindinės rinktinės, o bent vienas iš šių dviejų gynėjų gali vykti ir į Filipinus. 

Sirvydis

Konkurencija tarp M.Jogėlos ir D.Sirvydžio

D.Sirvydžio kandidatūra rinktinėje atrodė gana reali dar iki to momento, kai nebuvo aišku, jog komandoje nematysime Gyčio Radzevičiaus. Šiam krepšininkui neprisijungus prie rinktinės dėl atliktos operacijos, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) tobulėjusio puolėjo akcijos dar labiau išaugo.

Akivaizdu, kad D.Sirvydis nuo pat pirmų susitikimo minučių degė noru parodyti save. Rungtynių pradžioje puolėjas pelnė greitus 8 taškus ir atrodė, kad tai bus jo vakaras.

Vis tik vėliau keletas nereikalingų pražangų, keli neįkritę metimai ir žaidėjas šiek tiek išsimušė iš savojo ritmo. Atrodė, kad D.Sirvydis bet kokia kaina siekia parodyti savo išaugusias galimybes.

Vis tik pagrindinei komandai iš D.Sirvydžio greičiausiai reiktų vieno aspekto – gebėjimo išnaudoti progas prie trijų taškų linijos. Visą karjerą už Atlanto būtent šiuo įgūdžiu bandantis susikurti krepšininkas iš pagavimo turėtų atakuoti užtikrintai.

D.Songaila po mačo teigė, kad laisvės D.Sirvydžiui suteikiama daug ir jis bandė ja naudotis – 9 išmesti tritaškiai, iš kurių 3 pasiekė tikslą. Procentas ne toks, kurio norėtųsi prieš tokį varžovą.

Būtų milžiniška staigmena, jeigu D.Sirvydis negautų galimybės parodyti savęs pagrindinės rinktinės stovykloje, o vietos dvyliktuke jis greičiausiai negautų tik vienu atveju.

Tas atvejis nutiktų, jeigu šią poziciją užpildytų Matas Jogėla, kurio buvimo komandoje prieš keletą mėnesių turbūt nebuvo galima net įsivaizduoti.

Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius ir G.Radzevičius – trys „trečios pozicijos“ žaidėjai, kurių rinktinėje nėra ir tai atveria milžiniškas erdves šiame vaidmenyje.

Kaip jau rašyta anksčiau, šioje pozicijoje kažkiek žais I.Brazdeikis, taip pat joje gali žaisti Eigirdas Žukauskas, M.Kuzminskas ir T.Sedekerskis, tačiau pastarieji du stumsis ir „ketvirtą poziciją“.

M.Jogėla jau Klaipėdos „Neptūno“ gretose turėjo proveržio sezoną, po kurio sulaukė galimybės prisijungti prie Lugo „Breogan“ ekipos Ispanijoje.

Šiame mače su Jordanija puolėjas jautėsi užtikrintai ir jam tiko toks laisvas žaidimo stilius. Bėgti į greitą puolimą M.Jogėla tikrai gali ir pelnyti 20 taškų tai puikiai iliustruoja.

Realu, kad konkurencija tarp D.Sirvydžio ir M.Jogėlos turėtų vykti iki pat stovyklos pabaigos. Į galutinį dvyliktuką greičiausiai pateks vienas iš šių dviejų žaidėjų ir vis tik D.Sirvydžio statusas bei tiek stipriai liaupsinama savybė mesti iš trijų taškų zonos turėtų praverti duris į komandą būtent šiam žaidėjui.

Tubutis

Priekinės linijos problemos

Kai į pagrindinę rinktinę atvykti negalėjo Martynas Sajus iš rezervo buvo iškart pakviesti Ąžuolas Tubelis ir Gabrielius Maldūnas.

Su šiais dviem priekinės linijos žaidėjais Lietuvai būtų buvę gerokai lengviau tvarkytis su Ahmetu Duverioglu, kuris po krepšiu pridarė nemažai problemų.

Tikras vidurio puolėjas Lietuvos rezervinėje komandoje buvo tiek vienas – Jonas Paukštė, kuris žaidė daugiau simbolines minutes. Kitais atvejais Lietuvos priekinė linija stengėsi dvigubinti šį daug Eurolygos patirties turintį centrą.

Iš tų žaidėjų, kurie liko komandoje, sublizgėti kontroliniame mače nepavyko nei vienam.

Įdomiausia buvo stebėti Danieliaus Lavrinovičiaus pasirodymą, tačiau „Žalgirio“ pasikviestam aukštaūgiui šis mačas nesusiklostė.

Apsiginti prieš A.Duverioglu be pražangų nepavyko, o puolime žalgirietis stokojo geresnio pataikymo ir iš artimesnės distancijos, ir iš tolimo nuotolio.

Vis tik jis vienintelis turi bent teorinių šansų dar prisijungti prie pagrindinės rinktinės stovyklos.

Čia gali suveikti ir žaliai baltų marškinėlių faktorius. K.Maksvytis realu, kad gali norėti suteikti progą savo būsimam auklėtiniui bent jau treniruočių metu pasigalinėti su pagrindinės komandos aukštaūgiais.

Nors K.Maksvytis yra teigęs, kad rinktinėje reiktų mobilaus aukštaūgio, kuris gali išplėsti aikštę, tačiau vargu, ar šią poziciją gali užpildyti Einaras Tubutis.

Aukštaūgis tikrai turi neblogą metimą iš tolimos distancijos, tačiau arčiau krepšio atlaikyti kontaktą jam būtų tiesiog per sudėtinga.

Taigi iš rezervinės komandos į galutinę komandą greičiausiai nebepretenduoja nei vienas aukštaūgis, o pasitreniruoti kartu progą gali gauti nebent D.Lavrinovičius.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą