„Rytas Ultras“ istorija: pereinamasis laikotarpis, masinės išvykos ir protestai (13)

Vilniaus „Ryto“ aktyvieji sirgaliai „B Tribūna“ yra dažniausiai viešumoje aptarinėjama sirgalių grupė Lietuvoje. 1998 metais įsikūrusi „Rytas Ultras“ grupuotė per savo istoriją turėjo krūvą skandalų, kurie dažnai pritraukdavo itin daug dėmesio ir iššaukdavo gausybę diskusijų.

Kategoriška ir tvirta nuomone daugeliu klausimu pasižyminti sirgalių grupė jau yra tapusi neatsiejama „Ryto“ įvaizdžio dalimi, o dabartiniai klubo vadovai su pastaraisiais stengiasi palaikyti itin šiltus santykius.

Susikūrimas

1998–1999 metų sezonas tapo pereinamuoju iš Vilniaus „Statybos“ į „Lietuvos rytą“ . Tokiu jis tapo ir klubo sirgaliams. Tuometinės „Statybos“ gerbėjai nenorėjo taikstytis su klubo pavadinimo keitimu ir į naująjį pagrindinį rėmėją žiūrėjo nepatikliai.

Tuometinė „Lietuvos ryto“ valdžia kompromisų su jau egzistuojančiais gerbėjais neieškojo ir nusprendė, kad tiek istoriją, tiek sirgalius reikia burti iš naujo. Taip 1998-ųjų gruodžio 8-ąją dieną Saportos taurės rungtynėse su Šarlerua klubu debiutavo „Rytas Ultras“ grupuotė.

„Statybos“ fanai

„Rytas Ultras“ įsikūrimas buvo iškart pažymėtas konfliktu su jau egzistavusiais „Statybos“ gerbėjais. Pastarieji, supratę, kad klubui tapo nebereikalingi, savo veiklą sustabdė. Tiesa, 2012 metais „Statyba“ buvo sugrįžusi į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), o tuo pačiu buvo pasirodę ir senieji šio klubo gerbėjai, tačiau tai tebuvo vieno sezono blykstelėjimas.

Augimas ir rekordinis Šarlerua

Savo susikūrimo pradžioje „Rytas Ultras“ finansiškai buvo priklausomi nuo klubo, tačiau taip tęsėsi ne ilgai. Jau 2000–2001 metų sezone vilniečiai savarankiškai vyko palaikyti komandos už Lietuvos ribų. Pirmoji oficiali išvyka į užsienį, prie kurios neprisidėjo finansiškai klubas, buvo į Vroclavą. Šį Lenkijos miestą tuomet aplankė 10 „Lietuvos ryto“ gerbėjų.

Jau kitą sezoną įsikūrė nuosaikesnis „Lietuvos ryto“ gerbėjų klubas – „Juodai Baltai Raudoni“ arba kitaip „JBR“. Ši grupė stengėsi, kiek atsiriboti nuo radikalesnių savo kolegų iš „Rytas Ultras“, tačiau komandą palaikė drauge. Nors buvo artėjama prie skilimo, kokį išgyveno Kauno „Žalgirio“ gerbėjai, tačiau „JBR“ gretos pradėjo mažėti kol galiausiai klubas išvis išnyko, o aktyviausi jo nariai prisijungė prie „Rytas Ultras“.

Galima teigti, kad jau tada atėjo supratimas apie komandos išvykoje palaikymo svarbą. Šiuo metu „B Tribūna“ stengiasi komandą palaikyti visuose tarptautiniuose mačuose išvykose, o viena iš skambiausių kelionių buvo 2005 metais į Belgijoje esantį Šarlerua miestą.

Istorinis klubui sezonas, vainikuotas Europos taurės čempionų titulu ir itin gausiu vilniečių desantu į Belgiją. Neoficialiais duomenimis tai yra gausiausia vilniečių išvyka istorijoje. Viso finale „Lietuvos rytą“ tuomet palaikė apie 2 tūkstančiai lietuvių, kurių priekyje buvo apie 100 ištikimiausių Vilniaus klubo gerbėjų, save įvardijančių ultromis.

Sunkiausi laikai ir pokyčiai arenoje

Kaip ir visos sirgalių grupės, „Rytas Ultras“ išgyveno pakilimus ir nuosmukius. Vienas iš „B Tribūna“ atstovų portalui Krepsinis.net teigė, kad sunkiausia buvo praėjusio dešimtmečio pradžia.

„2010–2012 metais pasitraukė nemažai lyderių ir nelabai sėkmingai įvyko kartų kaita. Gavosi savotiškas savo idėjų pametimas. Namų mačuose kartais pavykdavo surinkti daugiau žmonių, bet stokota kokybės, ypač tai pasijausdavo išvykose. Nuo 14-ojo mūsų gimtadienio viskas vėl pradėjo keistis į gerąją pusę“, – apie sunkiausią periodą kalbėjo „B Tribūna“ atstovas.

Dar viena problema, kuri „Ryto“ palaikyme yra išlikusi iki šių dienų, yra palaikymas „Siemens“ arenoje iš skirtingų jos kampų. Tokia situacija yra susidariusi, nes 108 sektoriuje renkasi grupė Vilniaus klubo sirgalių, kurie palaikymą kuria atskirai nuo „B Tribūnos“.

Nors ši aistruolių grupė neturi oficialaus pavadinimo, krepšinio sirgalių užkulisiuose juos buvo pradėta vadinti „Sėkla Crew“. Toks neoficialus pavadinimas atsirado dėl to, jog Tomas Balaišis, kitaip žinomas, kaip Sėkla, dažnai buvo matomas šiame sektoriuje.

Rytas Ultras

„Situacija su šia grupe praėjusį sezoną žymiai pagerėjo. Jie pradėjo kur kas dažniau jungtis prie mūsų (turbūt ir masinės išvykos prie to prisidėjo). Mes ir patys stengiamės įvesti daugiau dainų, kurios įtrauktų visą areną. Repertuaras dabar daug platesnis, o „Pirmyn vilniečiai“ kiekvieną sezoną skamba vis garsiau.

Prieš 2 metus Karaliaus Mindaugo Taurės (KMT) finale palaikymą kūrėme iš vienos tribūnos ir viskas gavosi puikiai. Ten nėra jokios organizacijos ir ir jokio žmogaus, kuris neštų atsakomybę. Mes, kaip „B Tribūna“, norėtume, kad palaikymas būtų bendras ir darnus. Šiuo metu didžiausia problema yra tik rungtynės „Siemens“ arenoje, kadangi kituose mačuose jie tiesiog nesirenka. Tikimės, kad kitą sezoną šį klausimą pavyks galutinai išspręsti“, – pasakojo „Ryto“ gerbėjas.

Išvykos ir palaikymo stilius

2017 metų gruodžio 10 diena tapo daugelio ištikimiausių klubo sirgalių svajonės išsipildymu. Anksti pradėta registracija, iš užsienio sugrįžę buvę aktyvūs grupuotės nariai ir gausus būrys naujų žmonių leido „B Tribūnai“ surengti tuo metu dar neregėto masto išvyką į Kauną.

Kažką panašaus „Rytas Ultras“ surengė ir lygiai po metų. Abu kartus iš Vilniaus palaikyti savosios komandos vyko apie 500 sirgalių.

„Iki dabar negalime tiksliai pasakyti, kiek žmonių buvo tose išvykose. Mūsų skaičiavimais tiek pirmą, tiek antrą kartą jų buvo apie 500. Mačuose ne su „Žalgiriu“ turbūt daugiausiai buvo Panevėžyje – 140“, – skaičius įvardino „Rytas Ultras“ narys.

Galima teigti, kad šios masinės išvykos tapo lūžiu Vilniaus klubo palaikyme. Būtent po jų ištikimiausių sirgalių sektorius pradėjo pilnėti ir namų mačuose.

„Namų mače didžiausi skaičiai taip pat buvo mače su „Žalgiriu“. Mūsų sektorius buvo užpildytas visiškai, o tai reiškia, kad buvo virš 500 žmonių. Vieneriose rungtynėse su Utenos „Juventus“ buvo susirinkę apie 250“, – teigė „Ryto“ gerbėjas.

Itin didelį dėmesį „Rytas Ultras“ skiria vaizdiniam palaikymui. Jau tradicija tapo šio grupuotės choreografijos, minint savo pačių gimtadienį. Kiekvieną sezoną „Ryto“ sirgaliai atlieka bent po kelias dideles choreografijas, skirtas savo palaikomai komandai.

Protesto formos ir konfliktai

Žiniasklaidoje dažniausiai „Ryto“ sirgaliai vis dėl to atsiduria ne dėl įspūdingų choreografijų ar palaikymo išvykose, o dėl radikalių pasisakymų ar protestų.

Naujausias grupuotės išstojimas socialiniame tinkle „Facebook“, kai buvo pašieptas komandą palikęs ir į „Žalgirį“ persikėlęs Marekas Blaževičius, sulaukė tiek portalų, tiek paprastų gerbėjų, tiek pačio krepšininko dėmesio.

Tai nėra pirmas kartas, kai vilniečiai pasmerkia panašius perėjimus. Anksčiau panašios kritikos yra sulaukęs Antanas Kavaliauskas, Renaldas Seibutis ir kiti į Kauno klubą perėję „Ryto“ žaidėjai.

Naujausias „B Tribūnos“ protestas yra rungtynių su „Žalgiriu“ boikotas. Ištikimiausi Vilniaus klubo sirgaliai nepalaiko savo komandos rungtynėse su principiniu varžovu nei savo, nei varžovų aikštėje.

„Norime, kad aktyvus fanas automatiškai nebūtų laikomas nusikaltėliu. Ypač išvykoje į Kauną. Norime normalių teisių „Ryto“ fanams Kauno arenoje. Norime, jog Lyga peržvelgtų savo nuostatas dėl necenzūrinių skanduočių naudojimo. Norime, kad būtų galima eiti į dialogą ir kompromisą dėl saugaus pirotechnikos naudojimo, ypač svarbiose rungtynėse. Jog dėl tokių dalykų žmonės nebūtų baudžiami draudimais lankytis sporto renginiuose“, – pranešime, grindžiančiame tokį sprendimą, rašė „B Tribūna“.

Savo žodžio ištikimiausi Vilniaus klubo gerbėjai laikėsi ir „Ryto“ kol kas nepalaikė nė viename iš po to buvusių mačų su „Žalgiriu“. Kol kas „B Tribūna“ nemato, kad situaciją keistųsi ir palaikymo mačuose su Kauno ekipa kurti neketina.

Tai nėra pirmas kartais, kai „Ryto“ sirgaliai pasirenka tokią protesto formą.

2009–2010 metų sezone „Rytas Ultras“ buvo apskritai nutraukę klubo palaikymą ir šią protesto formą pavadino „Ledynmečiu“. Tokį sirgalių elgesį išprovokavo pašliję santykiai su jų pačių klubu.

Visų pirma, „Ryto“ gerbėjams itin nepatiko tai, kad klubas pasirašė kontraktą su Vidu Ginevičiumi. Pastarajam vilniečiai netgi iškėlė įžeidžiantį plakatą: „Vidai, prostitucija Lietuvoje nelegali“. Kitas konfliktas tarp klubo administracijos ir gerbėjų įvyko Belgrade, kur bilietus iš klubo turėję gauti vilniečiai, jų nesulaukė ir rungtynes turėjo stebėti per televizorių.

B Tribūna

Protestas, kuomet ištikimiausių gerbėjų sektorius buvo tuščias, tęsėsi kelis mėnesius, tačiau galiausiai po pokalbių su žaidėjais bei klubo administracija „Rytas Ultras“ į savąjį sektorių sugrįžo.

Tarpusavio mače su „Žalgiriu“, šio klubo sirgaliai oponentų protestą netgi šiek tiek pašiepė, iškeldami banerį su užrašu: „Ledynai nuslinko – besmegeniai liko“.

Panašiai „B Tribūna“ reagavo ir į pralaimėtą LKL pusfinalį Panevėžio „Lietkabeliui“. Tuomet nepatenkinti ekipos legionierių požiūriu vilniečiai mažajame finale su Klaipėdos „Neptūnu“ savosios ekipos nepalaikė. 

Nors, kaip teigė grupuotės atstovai, šiuo metu santykiai su pačiu klubu yra geri, tačiau šiuo metu vykdomas protestas yra nukreiptas ne prieš jį, o prieš LKL bei nepalankius sirgaliams įstatymus.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą