Krepsinis.net portale – išsamus ir ilgas „MISsMATCH“ pokalbis su karjerą baigusiu Steponu Babrausku.

Pirmojoje dalyje iš dviejų valandų pokalbio šis pasakojo, kodėl nusprendė tyliai pakabinti marškinėlius ir viešai apie tai nepranešti.

„Sulaukti žinučių „sėkmės tolesniame kelyje“, „vienas kelias užsidaro, kitas atsidaro“ nereikia. Niekas manęs neklausė, aplinka žinojo, aš žinojau, kad užteks, turėjau sunkių traumų, taip ir baigėsi. Dar būčiau gavęs darbą LKL, jei būčiau norėjęs, bet senų nereikia, tai nereikia. Niekada pats nesiprašydavau, jei nereikalingas, tai nereikalingas“, – sako jis. 

Pirmojoje dalyje nebuvo išvengta ir Vilniaus „Ryto“ temos. S.Babrauskas sako, kad jam nėra apmaudu, jog jo marškinėliai nekabo „Jeep“ arenoje, tačiau sostinės klubo elgesys suprantamas jam ne visada. 

„Gal jie nevertina, kas buvo. Tarp Jasaičio ir esto nebūtų buvę didelio žaidimo skirtumo, bet būtų čia žaidęs žmogus. Man keistai viskas atrodo, tiek to, yra kaip yra. Nereikia žiūrėti, ką padarei, reikia žiūrėti, ką padarysi. Tebūnie tai graži istorija, ten prabėgo geriausi mano metai, kažkiek pikta žiūrint ir į Mačiulio atvejį. Vos ne už dyką prašaisi į „Žalgirį“ – suprantu jo pyktį“, – apie atsisveikinimus su brangiausiomis komandomis sakė jis. 

S.Babrauskas niekada nesuprato, kaip žaidėjai lengva ranka nuspręsdavo rinktis Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą, nors prieš tai ne vienerius metus gynė „Ryto“ garbę.

„Skamba įdomiai, kai ateina „Žalgiris“ ir dėkoja Seibučiui su nuotrauka. Taip žiūriu: gerai. Man nėra pykčio, tai žmonių pasirinkimas, aš taip nedaryčiau. Jei nebūčiau laimėjęs LKL su „Rytu“, nebūčiau laimėjęs išvis“, – principingas yra jis. 

Tiesa, Šarūno Jasikevičiaus atvejis yra kitoks. S.Babrauskas gerbia jį už tai, kad niekada neslėpė noro ginti „Žalgirio“ garbę ir nesupranta sprendimo nukabinti Šaro marškinėlius sostinėje.

„Belekas. Su visa pagarba tam, kas tai padarė... Jei nukabinai – bent nenumesk ir išnešk, gal nebūtų pastebėję. Negali pykti: Šaras buvo klubo dalis. Jam žaidžiant „Ryte“ visada žinojau, kad jis nori sužaisti „Žalgiryje“, tai nebuvo paslaptis. Kol kiti deklaravo meilę „Rytui“ ir po to išėjo bei sakė: „Žalgiris“ yra šeima, tai Šaras toks nebuvo“, – kalbėjo S.Babrauskas. 

Jis pasakojo ir smagių istorijų, pavyzdžiui, kaip tritaškiais pranokęs Rimą Kurtinaitį. 

„Varžėmės su Kurtinaičiu tritaškiais. Mes mesdavome taip – kas pataikys daugiau iš 5. Atėjome su šlepetėmis, Rimas pasikvietė, jis įmetė 3, o aš 4 – daugiau su juo ir nebežaidžiau“, – juokėsi Stepas.

S.Babrausko sūnus nuo mažų dienų buvo lyg savas sostinės arenoje ir kartu su tėvu keliaudavo į rungtynes, komandos rūbinę. Tiesa, tai patiko ne visiems treneriams. 

„Atsimenu, kad visi treneriai nepyko, jis tyliai sėdėdavo šalia, tik vienintelis Bauermannas labai pyko, prašė, kad nesivesčiau jo. Dirkas buvo įdomus žmogus. Aš Pasvalyje net šunį į treniruotę atsivesdavau. Jis sėdės, liūdės kambaryje, tai geriau pasiimsiu jį, kartu nueisime į areną, jam patiesi rankšluostį rūbinėje ir jis būna. Vienam treneriui tai buvo nepatikę, sakė: jūs taip ir „Ryte“ darydavote?“, – pasakojo Stepas.

Pirmojoje „MISsMATCH“ dalyje:

00:00 veikla po karjeros

01:30 kodėl karjeros pabaiga įvyko tyliai?

07:30 kelionės traukiniais ir autobusais

14:40 neatskridę lagaminai

20:00 emocijos, kad pats nebaigė karjeros „Ryte“, o J.Mačiulis – „Žalgiryje“

29:00 sūnaus ryšys su krepšiniu

36:30 pavogti LKL žiedai

39:00 iš „Ryto“ į „Žalgirį“, kad laimėtų LKL žiedą

44:00 žaisti nedavęs A.Sireika

50:10 nekabantys Stepo marškinėliai „Ryto“ arenoje

53:40 R.Skaisgirio skola  

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą