„Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“: kažką slepiantis T.Pačėsas, emocijų stoka ir nepasiteisinęs pirkinys M.Runkauskas (12)

Kauno „Žalgirio“ komanda šiame sezone trečią kartą nugalėjo savo amžiną varžovę Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą, kurią sekmadienį namuose pranoko 79:74.

Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius dvikovos akcentus, kurie turėjo lemiamos įtakos galutiniam mačo rezultatui.

Tritaškiai prieš dvitaškius. „Lietuvos rytas“ tarsi prisiminė savo seną žaidimo stilių, koks buvo pernai vadovaujant Virginijui Šeškui – mesti ir pataikyti daugiau tritaškių nei dvitaškių. Dvikovoje su „Žalgiriu“ tikslą pasiekė 12 tritaškių ir 11 dvitaškių, o iš toli buvo atakuota vos sykiu mažiau nei iš dvitaškio, nors iki ketvirtojo kėlinio šis santykis buvo tolimų metimų naudai.

Tuo tarpu „Žalgiris“ buvo ištikimas sau – rėmėsi dvitaškiais. 25 pataikyti iš 37 bandymų (53 proc.) ir vos 3 tolimi metimai iš 17 (18 proc.). Pirmą tritaškį „Žalgiriui“ pataikė Lukas Lekavičius, kai prasidėjo 30-oji minutė. Iki tol kauniečiai buvo prametę visus 11. Šį kartą dvitaškių taktika laimėjo prieš tritaškius.

Tomas Pačėsas kažką slepia. Žiūrint rungtynes tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ susidarė įspūdis, jog vilniečiai atskleidė ne visas kortas. Adamas Lapeta, kuris buvo labai svarbus žaidėjas ginantis prieš Ianą Vougiouką, net nepasirodė ant parketo. Antanas Kavaliauskas rungtyniavo vos 8 minutes. Pastarasis buvo kertinis žaidėjas Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, o lenkas kaišė spragas gynyboje. Tos kelios savaitės gydantis traumas turėjo įtakos A.Kavaliausko sportinei formai, kuris atrodė tarsi nesavas, o jo dabartinę būklę iliustravo epizodas likus žaisti 2 minutes, kai T.Pačėsas metė kapitoną į aikštę lemiamu metu, tačiau šis spėjo tik prasižengti, o kai „Lietuvos rytas“ apsigynė, atliko perdavimą į užribį bei už tokią žioplą klaidą turėjo vėl sėsti ant suolo. Vilniečių strategas nevengė ir eksperimentų, taip tarsi kažką slėpdamas ne tik žaidėjų gretose, bet ir pačiame žaidime. Įdomu bus pamatyti, kaip atrodys „Lietuvos rytas“ pirmosiose finalo rungtynėse Kaune. Žinoma, jeigu tik abi komandos pasieks lemiamą LKL seriją.

Nepasiteisinęs pirkinys Marius Runkauskas. Sezonas jau pasiekė finišo tiesiąją, o klaipėdietis taip ir neparodė visiškai nieko. Vos keliose rungtynėse blykstelėjęs snaiperis vėl grįžo į sau įprastas vėžes – 9 minutes ir minus 4 naudingumo balai. Išmesti trys tritaškiai, bet tik vienas iš jų buvo logiškas ir iš geros padėties, kiti du atlikti skubomis arba iš labai sunkių padėčių. Žalgiriečiams M.Runkauskas yra tikras „saldainiukas“, kai reikia spaudimu perimti kamuolį. Tiek taurės finale, tiek sekmadienį labai lengvai į kampą būdavo įspraudžiamas M.Runkauskas, kuris prarado kamuolį dar savo aikštės pusėje. Žinoma, jog už tai T.Pačėsas jį tuoj pat „apdovanojo“ poilsio minutėmis ant suolo. „1 plius 1“ sutartį turintis M.Runkauskas vasarą turėtų palikti „Lietuvos rytą“, kur taip ir nepateisino į jį dėtų vilčių.

„Tuščias“ latvis ir žibantis L.Lekavičius. Startiniame penketuke Kasparas Vecvagaras per pirmąją mačo pusę sužaidė 12 minučių, išmetė 4 metimus ir visi jie skriejo pro šalį. Po pertraukos Šarūnas Jasikevičius vėl leido latviui žaisti nuo pirmų sekundžių, bet pamatė, jog šis toliau „tuščias“ ir leido rungtyniauti L.Lekavičiui. Tai buvo labai protingas sprendimas, kadangi šis įžaidėjas sužaidė vienas geriausių šio sezono rungtynių. Po puikaus pasirodymo prieš Barselonos „Barcelona Lassa“ pagyrų sulaukęs K.Vecvagaras iš tolo nepriminė to žaidėjo, kuris spindėjo paskutinėse „Top 16“ rungtynėse.

Emocijų trūkumas. Jeigu Karaliaus Mindaugo taurės finale ore tvyrojo tokia įtampa, kokios grandų dvikovose nebuvo pastaruosius penkerius metus, tai viskas į savo vėžias grįžo sekmadienį. Išskyrus Olivier Hanlano ir Denišo Lukašovo susikibimą ir Deivido Gailiaus spyrį į savo batą, nieko rimto nebuvo. Ir patys žaidėjai nereiškė daug emocijų po sėkmingų epizodų. Net nematėme tradicinio Gedimino Oreliko trijų pirštų gesto po pataikyto tritaškio. Daugiausiai emocijų rodė Š.Jasikevičius ir T.Pačėsas, bet toks jų vadovavimo stilius. Krepšininkai puikiai suvokė, jog šis susitikimas yra visiškai nieko nelemiantys, tad pernelyg draskytis nėra prasmės. „Žalgiris“ leido pailsėti Renaldui Seibučiui, o aikštelėje pasirodė vienuolika žaidėjų. Reikia tikėtis, kad įtampa ir emocijos grįš, kai išauš lemiamų kovų metas.

Senas–naujas nemėgstamiausias. Dabar daugiausiai „Žalgirio“ sirgalių švilpimų sulaukia ne G.Orelikas ar Artūras Gudaitis, o Artūras Jomantas. Į „Lietuvos rytą“ sugrįžęs puolėjas niekada nebuvo mėgstamas Kaune dėl savo nešvaraus žaidimo, tad tai prisiminę žalgiriečių sirgaliai į aikštę žengusį mažeikiškį pasitiko itin „šiltai“.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas, diskusijos dėl gynėjų grandies, dvyliktuko pasirinkimas ir „M Basket“ pirmieji tarpsezonio darbai