V.Pauliukėno pasisakymai – puikiai suprantami, pateisinami, bet perlenkiant lazdą (13)

Trečiadienį Lietuvos krepšinio lygoje („Tete-a-Tete Casino“ LKL) buvo sužaistos ketverios rungtynės, per kurias įvykių tikrai nestigo.

Panevėžio „Lietkabelis“ iki paskutinių sekundžių kovėsi su Vilniaus „Lietuvos rytu“, o Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir Kėdainių „Nevėžis“ pateikė staigmenas įveikdami atitinkamai Klaipėdos „Neptūną“ bei Prienų–Birštono „Vytautą“.

Tik Šiauliuose viskas buvo taip, kaip ir galima buvo numanyti – Kauno „Žalgiris“ sutriuškino vietos ekipą. Vis dėlto daugiausiai atgarsių sulaukė šis mačas. Tiksliau tai, kas vyko po jo – Vaido Pauliukėno spaudos konferencija.

„Gal aš debilas? Per minutės pertraukėlę skiriu nurodymus puolime, jie elgiasi visiškai priešingai. Nežinau, arba jie manęs nesupranta ir yra durni, arba aš esu durnas“, – retai žiniasklaidoje girdimais žodžiais pasisakė „Šiaulių“ vyriausiasis treneris.

Tik savo stratego karjerą pradedančiam V.Pauliukėnui pastarosios dienos buvo labai sunkios. Dar šeštadienį BBL taurės mače „Šiauliai“ 59 taškais (!) buvo sumindyti Ventspilio „Ventspils“. Prabėgus keturioms dienoms, 53 taškais juos sudaužė ir žalgiriečiai.

Jeigu Virginijus Šeškus apgailestavo dėl per mažai išmestų tritaškių, Dainius Adomaitis skundėsi taiklumu, o Kazys Maksvytis gailėjosi dėl neišnaudotos progos nugalėti vilniečius, tai „Šiaulių“ stovykloje problemos yra kur kas rimtesnės ir sunkiai išsprendžiamos.

Dar praėjusią savaitę „Šiauliai“ išplatino pranešimą, jog komanda surinko mažiausią biudžetą LKL (apie 300 tūkst. eurų) ir komanda apskritai gali išnykti iš krepšinio žemėlapio, kadangi neteko pagrindinių rėmėjų.

„Algos pavėlavo, todėl nuvažiavo ir nuo „Ventspils“ gavo 60 taškų. Nes mat algų neišmokėjo laiku“, – atskleidė V.Pauliukėnas.

Bet vien pinigais problemos nesibaigia: „Jei atsiranda rakštis, kuomet vienas žaidėjas nesportuoja, tai ir kiti galvoja: gal ir man reikia nesportuoti.“

Betrūko, kad V.Pauliukėnas būtų tiksliai pasakęs, kuris žaidėjas yra tas, kuris nenori treniruotis. Aikštingiausiu charakteriu garsėja A.J.Westas, bet dėl traumos nemažai pasirengimo laiko praleido Tre Bowmanas. Belieka tik spėti, kuris krepšininkas saugosi, bet akivaizdu, jog „Šiaulių“ komandoje gaisras dega atvira liepsna.

Kiek yra tekę bendrauti su V.Pauliukėnu, jis visada toks, koks buvo per vakarykštę spaudos konferenciją – atviras ir nuoširdus vyras, kilęs iš Biržų, bet jau daugelį metų gyvenantis Šiauliuose.

„1999 metais atėjome į „Šiaulius“ jauni žaidėjai. Niekas iš mūsų nieko nesitikėjo, bet mes ėjome keliais, mušėmės ir žaidėme, kadangi norėjome“, – pirštu į stalą baksnodamas pakeltu tonu dėstė strategas.

Būtent V.Pauliukėnas buvo narys tos „Šiaulių“ komandos, kuri senoje ir ankštoje „Saulės“ sporto mokyklos salėje sugebėdavo mesti iššūkį visiems LKL grandams. Antano Sireikos treniruojama ekipa ant menčių guldydavo ir Kauno „Žalgirį“, ir Vilniaus „Lietuvos rytą“ su Arvydu Macijausku ir Ramūnu Šiškausku priešakyje. V.Pauliukėnas, Rolandas Vaičiūnas, Audrius Danisevičius, Žydrūnas Urbonas ar Arvydas Čepulis buvo tie kariai, kuriais žavėjosi visa Lietuva.

Galima suprasti V.Pauliukėno apmaudą, kai jo auklėtiniai per mažiau nei savaitę pralaimi daugiau nei 100 taškų skirtumu. Apskritai sustiprėjusiame ir suvienodėjusiame LKL senokai nebuvo tokio rezultato, kai viena komanda kitą sutriuškina daugiau nei pusšimčiu taškų.

Toks problemų viešinimas ir svaidymasis skambiais epitetais neprideda solidumo nei V.Pauliukėnui, nei visam „Šiaulių“ klubui. Ne viena komanda susiduria su dideliais sunkumais. Turbūt ir Gintarui Krapikui buvo sunku 2009 metais, kai „Žalgiris“ buvo ant bankroto ribos ir krepšininkai jau grasino nežaisti. Problemų praėjusio sezono pradžioje turėjo ir Alytaus „Dzūkijos“ strategas Andrejus Urlepas, kai iš abejotino pajėgumo žaidėjų sulipdyta ekipa ne tik pralaiminėdavo vieną susitikimą po kito, bet dar ir komandą viduje purtė įtarimai dėl galimo dalyvavimo lažybose, dėl kurio buvo pakeista visa sudėtis. Tačiau niekas iš jų viešai savęs debilu nevadino ir nesvarstė, ar jo auklėtiniai yra durni.

Akivaizdu, kad V.Pauliukėnas tokia kalba norėjo pasibelsti į savo auklėtinių širdis, nes kiti metodai tiesiog neveikia, tačiau patirties bendraujant su žiniasklaida stygius pakišo koją ir šioje situacijoje buvo gerokai persūdyta.

Retas kuris iš mūsų norėtų atsidurti vieno iš „Šiaulių“ žaidėjų vietoje ir sudalyvauti pirmoje treniruotėje po pralaimėjimo „Žalgiriui“. Apie atmosferą apskritai neverta kalbėti.

Ilgai išgyventi ir aiškintis santykius tarpusavyje „Šiauliai“ laiko neturi, nes poryt žais mačą Pasvalyje, o po dar keturių dienų – Utenoje. Esant tokiai situacijai tikėtis pergalių yra sunkoka, bet V.Pauliukėnui ir jo auklėtiniams reikia kuo greičiau gesinti gaisrą, kol „Šiaulių“ troba nesudegė visiškai.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra