Š.Marčiulionį NBA naujokų biržoje pašaukęs skautas: kaip gyvena tarptautiniai NBA skautai? pasakoja apie Lietuvą

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Las Vegaso Vasaros lygos, kurioje Donato Motiejūno atstovaujama Hjustono „Rockets“ nužygiavo iki finalo, metu pirmą kartą buvo suorganizuota profesionalių skautų mokykla.

Šioje dvi dienas trukusioje skautų stovykloje iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir užsienio šalių atvykę skautai, komandų vadovai, treneriai ir klubų atstovai gilino žinias, diskutavo ir rengė įvairius projektus kartu.

Skautų mokyklą vedė Indianos „Pacers“ tarptautinių skautų padalinio vadovas Pete‘as Philo. Būtent šis žmogus 1989 metų NBA naujokų biržoje pašaukė Šarūną Marčiulionį. P.Philo portalui „Bleacher report“ nusprendė apžvelgti svarbiausias skauto darbo charakteristikas, su kuriomis susiduria kiekvienas šio amato specialistas.

1. Svarbiausia – pažintys

Žmonės man sako: „Aš noriu būti tarptautiniu skautu“. Tuomet aš jų klausiu: „O ką tu pažįsti už Atlanto?“. Skauto darbas – tai ne vien talentingų krepšininkų stebėjimas ir vertinimas. Man tai – antraeilis dalykas. Svarbiausia – pažintys. Tai galimybė sužinoti apie tų žaidėjų kontraktus, galimybė stebėti treniruotes ten, kur kitiems skautams yra neleidžiama to daryti.

Tu turi pažinoti žmones ir jais pasitikėti, turi žinoti, kaip vyksta darbas kitoje Atlanto pusėje. Man labai pasisekė, nes devynerius metus – nuo 2003 iki 2011 metų – vedžiau „Eurocamp“ stovyklą. Agentai, norintys savo žaidėjus matyti šioje stovykloje, turi bendrauti su manimi. Taip aš su jais mezgu ryšius. Tai man padeda nuolatos, nes visados galiu sužinoti mane dominančio žaidėjo kontrakto informaciją, jo sveikatos būklę ir įvairius užkulisinius dalykus.

2. Tikrasis išbandymas – žaidėjų įgūdžių įvedimas į NBA krepšinį

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, kai skautai mano, kad jei žaidėjas yra geras, tuomet jis neturės problemų įsitvirtinti ir NBA krepšinyje. Tačiau viskas yra šiek tiek kitaip. Europoje viskas yra kitaip: taisyklės, rotacijos, terminologija, krepšininkų ūgiai ir sudėjimai.

Pavyzdžiui, Europoje jie moko aukštaūgius žaidimo už baudos aikštelės ribų. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Europos aukštaūgiai moka veržtis į baudos aikštelę ir valdyti kamuolį, moka mesti iš už baudos aikštelės ribų ir priimti tinkamus sprendimus. Tam tikrose lygose žaidimas yra artimesnis NBA, todėl ten rungtyniaujantiems krepšininkams yra lengviau pritapti JAV. Tu tiesiog turi pasistengti įžvelgti tą potencialą. Taip pat noriu pažymėti, kad NBA komandų trenerių štabai apie krepšininkus iš jų „Youtube“ klipų nuomonių nesidaro. Mes nežiūrime tų filmukų. Mes stengiamės įžvelgti įgūdžius, krepšininko sudėjimą, atsižvelgiant į jo poziciją, bei jo sugebėjimą jausti žaidimą – tai, kas geriausiai atspindi, ar žaidėjas yra tinkamas rungtyniauti NBA.

3. Skirtumas tarp skautų ir agentų, kurie gali pakenkti žaidėjams

2003 metų naujokų biržoje dalyvauti paraiškas pateikė 31 ne JAV gimęs krepšininkas. Paraiškų buvo daug dėl to, nes agentai tikėjo idėja, jog jei įtrauksi krepšininką į biržą likus metams iki tada, kai jam oficialiai bus leista joje dalyvauti, NBA klubų skautai atkreips į žaidėją dėmesį. Toks požiūris vyrauja ir šiandien, tačiau realybė yra tokia, kad kiekvienais metais naujokų biržose yra pašaukiama apie aštuonis užsieniečius. Dažniausiai pirmajame rate tokių būna apie 3–4, o antrajame – 5–7.

4. Nereikėtų apleisti užsieniečio, jei jis nebuvo pašauktas naujokų biržoje

Kiekvienas tobulėja ir auga skirtingai. Pavyzdžiui, šią vasarą mūsų komandą papildęs Damjanas Rudežas tris kartus dalyvavo „Eurocamp“ stovykloje, vieną kartą pateko į simbolinę stovyklos komandą. Prieš keletą metų jis buvo 203 cm ūgio krašto puolėjas, kuris aikštelėje darydavo daugiau nei reikia. Jis visados galėjo sėkmingai atakuoti krepšį iš toli, buvo atletiškas ir turėjo NBA krepšininko kūną – aukštas, lieknas, ilgomis rankomis.

2008 metais Damjanas neišgirdo savo pavardės naujokų biržoje, tačiau aš jį akylai stebėjau, norėjau pasižiūrėti, kaip jam seksis bręsti kaip krepšininkui. Keletą metų jis blaškėsi po įvairias Rytų Europos komandas, kol sudarė sutartį su klubu, rungtyniaujančiu pajėgiausioje – Ispanijos – krepšinio lygoje. Dabar jis yra 208 cm ūgio ir, anot su juo dirbusių strategų, paskyrė savo karjerą siekiui tapti puikiu metiku. Dabar jis yra vienas geriausių snaiperių Europoje.

5. Kiekviena komanda turi skirtingą tarptautinio skautingo programą

Kai kurios komandos turi skautus, kurie dirba viename regione – Rytų, Vakarų Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje. „Pacers“ turi mažiau skautų, tad aš esu laimingas, kad turiu pažinčių visur. Turiu vieną vaikiną Europoje, Aleksą Pajovičių, su kuriuo palaikau ryšius kiekvieną savaitę. Jis gyvena Belgrade, Serbijoje, tačiau gali surinkti informaciją iš įvairių šalių. Siunčiu jį ten, kur gaunu informacijos iš žmonių, kuriais pasitikiu.

Tada „Pacers“ generalinis vadybininkas Kevinas Pritcharas arba komandos prezidentas Larry Birdas, kartu su manimi, vyksta ten ir stebi vaikinus, kuriuos prieš tai vertino Aleksas. Taigi, kai ten nuvykstu, man nereikia rinkti informacijos apie 80 žaidėjų. Mes nuolat renkame informaciją iš įvairių regionų ir planuojame iš arčiau stebėti tik tuos, kurie tikrai yra įdomūs ir perspektyvūs.

P.Philo 1989 m. NBA naujokų biržoje pašaukė Š.Marčiulionį

6. Skautai kelyje praleidžia 220 dienų per metus

Prieš 10–15 metų tu galėjai 90 procentų viso darbo atlikti keturiose šalyse – Kroatijoje, Serbijoje, Lietuvoje ir Argentinoje. Tačiau šiomis dienomis viskas kitaip. Jeigu esi suplanavęs 14 dienų kelionę, aplankai 12 šalių. Ir galiu jums užtikrintai pasakyti: tu tikrai pavargsti ir keletą dienų nori pailsėti. Sudėtingos ir įtemptos kelionės – tai vienas iš sunkiausių tarptautinio skauto darbo aspektų.

Kenčia sveikata, sunku laikytis sveikos gyvensenos principų, kai keliauji tokiu ritmu: tu pamatai skirtingas kultūras, valgai skirtingą maistą, išgirsti skirtingas kalbas, susipažįsti su skirtingu žmonių mentalitetu ir kiekviename mieste patiri tiek malonių, tiek ne itin malonių situacijų. Tačiau jeigu į tai pažvelgtume pozityviai, esu aplankęs 75 šalis – daugiau nei daugelis žmonių.

7. Net ir aukštų technologijų ir interneto amžiuje skautai privalo keliauti patys

Galiu jus dabar išmesti vidury Lietuvos ir jūs nežinosite, kur, po galais, esate. Tačiau galbūt visai šalia jūsų yra sporto salė, kurioje dirba būrys labai gerų krepšininkų. Susirinkti informacijos internete yra gerai, tačiau, galiausiai, tu vistiek esi priverstas vykti ten ir viską pamatyti savo akimis. Visados yra žaidėjų, kurie yra mažai žinomi, tačiau galbūt daug žadantys.

Informacijos srautas šiandien tapo toks, kad kiekvienas nori paskelbti apie naują didį krepšininką, kurį atrado. Tačiau dažniausiai yra apsirinkama ir tokie žmonės kaip aš to niekuomet nepamiršta. Jeigu kažkas itin patiki tam tikro krepšininko neišsemiamomis galimybės tapti NBA superžvaigžde, o aš, nuvykęs savo akimis įsitikinti, pamatau, kad tas vyrukas toli gražu nėra toks geras, aš daugiau to skauto informacija nebepasitikiu. Yra informacija ir yra patikima informacija. Tai yra didelis skirtumas.

8. Kelionėse būna košmariškų situacijų

Kartą mano lėktuvas buvo priverstas nusileisti kitame oro uoste nei buvo planuota. 23 valandą aš atsidūriau mažame, nežinomame oro uoste. Turėjau kažkokiu būdu iš Sarajevo pasiekti Kroatiją. Turėjau kirsti siena, o kaip žinia, amerikiečiams Europoje tai nėra taip paprasta.

Kartą atsidūriau itin nemalonioje situacijoje Čekijoje. Važiavau traukiniu iš Prahos į Brno, kelionė turėjo trukti pustrečios valandos. Traukinys buvo senas, o su savimi nešiausi visą savo bagažą. Kartais sienos patruliai arba vietinė policija sustabdo traukinį patikrai ir jeigu tu esi užsienietis, jie tave atpažįsta be problemų. Taigi policininkas paprašė mano paso, o tada ištaršė visą mano lagaminą, išmėtė visus drabužius po traukinio vagoną, o pasą man grąžino numesdamas prie kojų.

9. Europoje įsivyravusi sudėtinga finansinė padėtis reikalauja NBA klubų didinti tarptautinio skautingo mastus

Europoje žaidėjų rinka pastaraisiais metais gerokai pablogėjo. Situacija su pinigais pasikeitė. Daugybė klubų bankrutavo. Prieš penkerius metus daugiausiai pinigų turėjo Ispanijos komandos, vėliau – Rusijos, dabar geriausiomis finansinėmis galimybėmis vėl gali pasigirti Ispanija ir Turkija. Italijoje situacija yra tokia, kad šiuo metu pinigų turi tik dvi komandos. Graikijoje – tik „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“. Visi kiti klubai kenčia.

Situacija dabar yra tokia, kad daugybė krepšininkų negali uždirbti tiek pinigų, kiek yra verti rinkoje. Kartais tu gali į NBA prisivilioti gerą žaidėją už mažą kainą.

10. Atkreipkite dėmesį į Indiją ir Kiniją

Kinijoje krepšinis auga labai sparčiai. Žinoma, prie to daug prisidėjo Yao Mingas, tačiau Kinija pradėtą darbą tęsia plačiai atidarydama duris vis daugiau trenerių iš užsienio šalių. Ten į trenerių pastabas krepšininkai žiūri labai palankiai, todėl manau, kad Kinija artimiausiu metu taps labai stipria rinka. Ar tai bus už metų? Ar tai bus už 10 metų? Nežinau. Tačiau vis daugiau pajėgių krepšininkų vyksta žaisti į Kiniją, todėl manau, kad anksčiau ar vėliau Kinijos krepšinis taps tikrai pajėgiu.

Indijoje dar reikia atlikti daug parengiamojo darbo, kad ten vystytųsi krepšinis. Tai yra milžiniška rinka, tačiau ten dar trūksta supratimo apie krepšinį ir kaip jį padaryti aukšto lygio.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra