Neparankus varžovas: kodėl nuvertinti Graikiją būtų nedovanotina klaida? (12)

Kaip Dainius Adomaitis penktadienio treniruotėje sakė, čempioniškus paradus rengti dar tikrai per anksti. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos vyrų rinktinės laukia labai grėsmingas varžovas, kuris kol kas neparodė viso savo potencialo.

Graikijos rinktinė tikrai nėra tas varžovas, kurio norėtųsi jau aštuntfinalyje, grupėje užėmus pirmąją vietą. Nors graikams šis čempionatas klostėsi nesėkmingai, neįvertinti šios komandos būtų nedovanotina klaida.

Pasižiūrėjus į pavardes sudėtyje, akivaizdu – tai komanda, sudaryta iš pripažintų Eurolygos krepšininkų, sukaupusių daug Europos krepšinio patirties ir iškovojusių ne vieną titulą.

Tokie žaidėjai kaip Nickas Calathesas, Kostas Sloukas ar Georgios Printezis yra vieni geriausių savo pozicijos žaidėjų Eurolygoje. Pridėkime dar vieną pagrindinių Atėnų „Panathinaikos“ gynėjų Nikos Pappą, svarbius Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkus Kostą Papanikolaou ir Evangelos Mantzarį, į Kiniją išvykusį, tačiau 2016 m. į simbolinį geriausių Eurolygos žaidėjų penketuką išrinktą Ioannį Bourousį bei talentingąjį 20 metų 217 cm ūgio Sakramento „Kings“ „centrą“ Georgios Papagiannį. Ir turime labai lygiavertę sudėtį, kurią drąsiai galima būtų priskirti prie pajėgiausių šiame čempionate.

Jei grupės etape Lietuvos rinktinei tekdavo susidurti su varžovais, kurie turi 1–2 išreikštas žvaigždes, o likę žaidėjai neprilygdavo meistriškumu lietuviams, tai Graikijos rinktinėje solidūs yra visi 12 žaidėjų. Nerasite nė vieno, rungtyniaujančio negirdėtoje komandoje vidutinio lygio čempionate.

Pavardės pavardėm, bet dar svarbiau yra tai, kad graikai propaguoja krepšinį, kuris nėra parankus Lietuvos rinktinei. Šių dviejų komandų susidūrimą galima vadinti dviejų skirtingų krepšinio sistemų akistata, kurioje nugalės tas, kuris primes savo žaidimo taisykles.

Printezis

Graikijos rinktinės veidas

Dar vasarą, graikams tik pradėjus pasirengimą pirmenybėms, rinktinės treneris Kostas Missas trumpai apibūdino žaidimo braižą, kuriuo ši komanda rungtyniauja ir Europos čempionate.

„Svarbiausias dalykas yra stilius, kuriuo mes norime rungtyniauti. Mes norime atakuoti krepšį per pirmąsias 8–10 sekundžių. Mes norime užklupti varžovą nepasiruošusį. Žinoma, privalome būti itin atsargūs, keisdami žaidimo tempą iš greito į lėtą, kam mes skirsime daug dėmesio pasirengimo cikle. Esame atletiški, galime presinguoti kamuolį, daugelis mūsų žaidėjų gali keistis pikenroluose“, – pasakojo K.Missas.

Nors šie pastebėjimai buvo išsakyti dar prieš prarandant Giannį Antetokounmpo, K.Missas išliko ištikimas sau. Graikai toliau mokėsi žaisti greičiau ir tokį krepšinį demonstruoja Europos čempionate.

Tas greitas graikų krepšinis neretai labiau primena chaosą. Tačiau tas chaosas ir atspindi pagrindinę šios rinktinės žaidimo idėją – priversti varžovą skubėti, daryti klaidas ir už tai bausti labai skaudžiai.

Grupės etape bausti už klaidas graikams sekėsi tikrai neblogai. Jų varžovai vidutiniškai klysdavo 14,2 karto, o Graikijos krepšininkai klaidas paversdavo 17,4 taško. Kontratakomis graikai vidutiniškai rinkdavo po 13 taškų.

Tam, kad galėtų žaisti tokį krepšinį, reikalingi atitinkami sprendimai rotacijoje. K.Missas labai mėgsta žaisti žemais penketukais, kuriuose pirmaisiais smuikais griežia individualiai labai pajėgūs gynėjai.

Gynėjų grandį šioje komandoje dalinasi K.Sloukas, N.Pappas ir N.Calathesas, E.Mantzaris. Pirmieji du labai mėgsta inicijuoti kontratakas, žaisti ankstyvas „du prieš du“ situacijas, mesti staigius metimus, vos po vieno perdavimo.

Jei K.Sloukas ir N.Pappas šioje komandoje dažnai tampa visiškai nekontroliuojamais, tai N.Calathesas ir E.Mantzaris įneša šiek tiek disciplinos, labiau kontroliuoja žaidimo tempą. N.Calathesas sumaniai keičia žaidimo tempą, puikiai jaučia rungtynių tėkmę ir geba solidžiai vadovauti komandos žaidimui. Dažnai jis kartu rungtyniauja su K.Slouku, kuris labiau orientuotas taškų rinkimą nei žaidimo organizavimą. Abu jie keičiasi įžaidėjo funkcijomis, net ir būdami kartu ant parketo.

Puolėjų grandis yra vieta, kur šiai rinktinei labiausiai trūksta patirties. Starto penketuke mačą dažniausiai pradeda patyrę K.Papanikolaou ir G.Printezis, tačiau juos keičia žaidėjai, kuriems dar stinga patyrimo: Ioannis Papapetrou, Dimitrios Agravanis ir Thanasis Antetokounmpo.

Graikijos rinktinės strategas labai mėgsta rungtyniauti ir žemais penketukais, kai vidurio puolėjo poziciją užima G.Printezis, o su juo aikštėje būna tokie žaidėjai kaip K.Papanikolaou ir Th.Antetokounmpo. Tokia priekinė linija atskleidžia tikrąjį šios komandos potencialą bėgti. Atkovoję kamuolį arba išprovokavę klaidą jie nieko nelaukdami atakuoja išsidėstyti nespėjusius varžovus.

Tuo pačiu žemi penketukai suteikia graikams galimybę gynyboje problemas spręsti susikeitimais ginamaisiais. Varžovai provokuojami žaisti vienas prieš vieną. Jei jie neturi pajėgių aukštaūgių, įveikti G.Printezį ar Th.Antetokounmpo vienas prieš vieną perimetre nėra lengva net ir gynėjams.

Galiausiai, pagrindinis Graikijos rinktinės vidurio puolėjas – I.Bourousis. Šis patyręs „centras“, kuris tuo pačiu yra ir komandos kapitonas, čempionate kol kas nedemonstruoja savo galimybių.

„Jaučiuosi taip, tarsi manęs aikštėje nebūtų“, – atviravo veteranas, kurio sėkmingo žaidimo graikams labai trūko grupės etape.

I.Bourousis yra tokio tipo „centras“, kuris nelabai dera prie šios komandos. Tai lėtas, žaidimui nugara į krepšį orientuotas aukštaūgis su puikiais perdavimo įgūdžiais ir gebantis pataikyti iš toli.

Vis tik Graikijos rinktinėje ši jo žaidimo savybė nėra deramai išnaudojama. Per penkerias rungtynes I.Bourousis išmetė tik du tritaškius ir abu prametė. Dvikovoje su Lietuvos rinktine I.Bourousio gebėjimai išplėsti aikštelę galėtų tapti rimta problema Jonui Valančiūnui, kuris gynyboje nemėgsta apleisti baudos aikštelės.

Jį keičiantis G.Papagiannis yra jaunas ir nepatyręs, tačiau pasižymi galingu kūnu ir gana paslankiu judėjimu. Jis tikrai greitesnis nei daugelis tikėtųsi iš tokio sudėjimo žaidėjo. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jis rungtyniauja stipriausioje planetos lygoje. Aukštaūgis pavojingas įkirsdamas link krepšio, agresyvus lipdamas ant lentos, neblogai ginasi arti krepšio ir gali pataikyti iš vidutinio nuotolio. Jo ir Artūro Gudaičio mikrodvikova turėtų būti labai įdomi.

Bourousis

Silpnoji vieta

Jeigu graikams nepavyksta įvelti savo varžovų į chaotišką žaidimą, jie ima strigti. Labiausiai ši komanda nemėgsta kantraus oponentų puolimo, kuriame vyrauja aktyvus judėjimas be kamuolio.

Graikai labai rizikuoja provokuodami klaidas – aktyviai presinguoja varžovus prie vidurio linijos, stengiasi atkirsti pirmojo perdavimo linijas, tačiau dažnai lūžta, kai oponentai įveikia jų pirmosios linijos gynybinę agresiją.

Didelė graikų rizika gynyboje komandoms, kurioms sklandžiai dalinasi kamuoliu, demonstruoja šaltą protą ir pasižymi aukštu krepšinio intelektu sukuria daug patogių progų atakuoti.

Graikai turi rimtų problemų situacijose, kurio reikalauja tikslios tarpusavio komunikacijos – įkirtimuose palei galinę liniją (backdooruose), įkirtimuose po užtvarų situacijose be kamuolio ir pikenroluose.

Abu Graikijos rinktinės pagrindiniai „centrai“ – I.Bourousis ir G.Papagiannis – pikenrolų situacijose ginasi pasyviai, suteikia daug erdvės varžovų „mažiukams“ atakuoti krepšį, pasinaudojus užtvaromis, tad šiose rungtynėse Lietuvos rinktinės sėkmė daug priklausys nuo to, kaip varžovų suteikiamas erdves seksis išnaudoti mūsų gynėjams – Mantui Kalniečiui, Mariui Grigoniui, Adui Juškevičiui ir Martynui Gecevičiui.

Žaisti nugara į krepšį Jonui Valančiūnui tikriausiai nebus taip paprasta, kaip prieš daugelį varžovų grupėje, tačiau pikenroluose jo įkirtimai į baudos aikštelę graikams gali tapti rimta problema. Be to, Graikijos rinktinė nepasižymi patikima kova dėl atšokusių kamuolių prie savojo krepšio, tad J.Valančiūnas ir vėl turėtų susirinkti nemažai atšokusių kamuolių po netaiklių komandos draugų metimų.

Lietuvos rinktinė negali sau leisti įsivelti į chaotišką Graikijos rinktinės žaidimą, bandyti atsakyti varžovams į jų staigius išpuolius tuo pačiu. Mūsų stiprybė – protas ir komandiniai veiksmai. Lietuviai mačo eigą turi kontroliuoti didele energija ir šaltu protu poziciniame krepšinyje.

Artėjant aštuntfinaliui nerimą kelia tai, kad Lietuvos rinktinė iki šiol turėjo nemažai problemų dėl klaidų puolime ir stabdant varžovų kontratakas. Jeigu šiuos du dalykus pavyks sutvarkyti, lietuviai išjungs graikų gyvybę palaikantį aparatą. O tai jau būtų labai svarbi pergalės sąlyga.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės